Getting your Trinity Audio player ready...

His Xais yog ib tug Yaj Saub Loj, nws yug los nyob Yus Das teb ze xyoo 765 ua Yes Xus ntej, nws lub npe Hes Nplaws yog ‘Yes Sas Yas’ (Yəšaʿyāhū) txhais tias ‘Tswv Ntuj Cawm’. His Xais muaj poj niam tub ki, nws nrog cov Yaj Saub nyob hauv lub Tuam Tsev Teev Ntuj ua hauj lwm.
Xyoo 740 ua Yes Xus ntej Tswv Ntuj hu His Xais mus tshaj nws thawj cov lus ceeb toom rau cov His Xas Lais thiab cov Yus Das tias lawv ob lub teb chaws yuav ploj mus vim lawv fav xeeb rau Tswv Ntuj. His Xais piav nyob hauv nws phau ntawv tias xyoo tus vaj Os Xias tuag, kuv pom Huab Tais zaum saum ib lub theej kiab siab siab. Nws tw tsho dauv mus puv nkaus lub Tuam Tsev tas huv tib si. Nyob ntawm nws txheej saud, muaj ib co Tshiab Xes Las Fis sawv ntsug. Lawv nyias muaj nyias rau txhais tis. Ob txhais thaiv ntsej muag, ob txhais vov ko taw, ob txhais cia ya. Lawv ib leeg hu nkauj nrov nrov rau ib leeg tias “Tsoom tub rog tus HUAB TAIS ntshiab, ntshiab, ntshiab. Nws lub koob meej nyob puv lub ntiaj teb.” Lub suab ntawd nrov ua cov taw ncej qhov rooj ua zog koog, pa taws ncho puv lub tsev. Kuv hais tias “Kuv hmoov phem! Kuv yuav tuag! Kuv yog ib tug neeg di ncauj tsis huv. Kuv nyob nruab nrab ib haiv neeg di ncauj tsis huv. Kuv qhov muag tau pom tus Vaj, tus HUAB TAIS kav tsoom tub rog!” Ib tug Tshiab Xes Las Fis ya ntxiag los txog ntawm kuv, nws txhais tes tuav ib lub pob zeb kub lug uas nws xuas ib rab ciaj tais ntawm lub thaj txi Ntuj los. Nws coj lub pob zeb los so kuv di ncauj, nws hais tias “Saib! Qhov no twb chwv koj di ncauj lawm, nws tshem koj qhov yuam kev tas huv si. Nws them koj cov txhaum tas lawm.” Ces kuv hnov Huab Tais lub suab hais tias “Kuv yuav xa leej twg mus? Leej twg yuav sawv peb cev mus?” Kuv teb tias “Kuv nyob ntawm no. Koj xa kuv mus.” Huab Tais hais rau kuv tias “Koj mus! Koj yuav hais rau haiv neeg no tias nej mloog! Nej mloog mas! Nej tsis to taub! Nej ntsia! Nej ntsia mas! Nej pom kev tsis tseeb!” Koj ua kom haiv neeg no lub siab tuab ! Koj ua kom lawv pob ntseg hnyav. Koj pos lawv qhov muag mas! Tsam haiv neeg no qhov muag pom, lawv pob ntseg hnov, lawv lub siab to taub, ces lawv yuav tig los hloov ib lub siab tshiab, thiab lawv yuav zoo hlo.” Kuv hais tias “Huab Tais, kuv yuav ua mus txog thaum twg?” Huab Tais hais tias “Koj ua mus txog hnub cov tsheej piam tas, tsis muaj neeg nyob hauv, cov tsev tsis muaj neeg, liaj teb rhuav tas, sawv daws tu siab nrho.” Huab Tais yuav ua kom neeg khiav mus deb, kom sawv daws tso lub teb chaws pov tseg. Yog tias tshuav ib feem kaum, feem ntawd kuj yuav puas tsuaj. Yuav zoo li tsob ntoo tsw qab thiab tsob ntoo ntseej. Thaum ntov tsob ntoo los tseem tshuav lub hauv paus. Nws lub hauv paus yog ib lub noob ntshiab (HX 6: 1-13).
His Xais mus tshaj Tswv Ntuj cov lus tau 4 xyoos sib law nyob His Xas Lais teb thiab Yus Das teb. Kuj yog lub caij ntawd, nws thiaj tshaj cov lus txog tus hu ua ‘Es Mas Nus Es, Tswv Ntuj nrog peb nyob’.
Tos His Xais tshaj txog Es Mas Nus Es vim tias tus vaj nyob Das Mas thiab tus vaj His Xas Lais ntxias tus vaj As Kas nyob Yus Das teb kom nrog nkawd mus ntaus tus vaj As Xis Lias. Tus vaj As Kas tsis kam, ces nkawd tuaj ntaus Yus Das teb, tus vaj As Kas ntshai ces nws hu tus vaj As Xis Lias tuaj pab nws. His Xais pom li ntawd mas nws tsis pom zoo, nws hais tias yuav tso siab rau Tswv Ntuj tib leeg pab xwb thiaj tsim nyog hu ua Tswv Ntuj haiv neeg; yog Tswv Ntuj tsis pab kom yeej luag cov tub rog mas nws yeej yuav pab kom cov Yus Das ua neeg ntseeg txog Tswv Ntuj zoo zuj zus mus li. Thaum ntawd His Xais thiaj ceev toom tias yav tom ntej yuav muaj ib tug me nyuam vaj txawv cov yuav yug los, nws hu ua Es Mas Nus Es (HX 7: 1-15).
Xyoo 721 cov As Xis Lias txeeb tau Xas Mas Lias teb, ces tus vaj Yus Das ntshai cov As Xis Lias mas nws mus hu tus vaj Hais Nkws Tos tuaj pab. His Xais kuj tsis pom zoo, nws hais tias yuav tso siab rau Tswv Ntuj thiaj yog, ces His Xais thiaj ceeb toom cov lus raws li sau nyob hauv zaj 28-32 thiab 14-23.
Thaum tus vaj As Xis Lias tuaj ntaus Yus Das teb, His Xais pab tus vaj Yus Das hu ua Es Xes Kias kom ua siab loj tiv cov As Xis Lias. Tswv Ntuj pab cov Yus Das ces cov As Xis Lias thiaj rov qab (HX 36-39, 2V 18-20, 38: 1-8).
Tos His Xais nto moo loj, vim nws tau pab cov vaj xav tswv yim kav lub teb chaws, ces lawv saib nws xws li ib tug pab teb pab chaw.
His Xais nto moo loj vim nws txawj hais lus zoo mloog, txawj sau ntawv zoo twm. His Xais nrhiav tau tej paj lug tshiab, nws tej zaj muaj lus duab zoo nkauj, nws cov lus muaj zog. His Xais tsis lam hais tej zaj ntev, nws hais luv hais nto zoo thiab hais qhov tseeb xwb. His Xais cov lus kuj muaj hwj xyeej thiab hwj chim. Nyob hauv Ntawv Ntshiab tib si tsis muaj lwm tus tau sau tej lo lus zoo npaum li His Xais.
His Xais nto moo loj vim nws ua kom ntiaj teb paub Tswv Ntuj lub hwj chim zoo dua. Hnub Tswv Ntuj hu His Xais mas Tswv Ntuj tawm tuaj xws li ib tus muaj hwj chim thiab zoo li tus Ntshiab. Tas nws sid His Xais yuav hais tej lo lus zoo heev txog Tswv Ntuj muaj hwj chim muaj hwj xyeej, yog tus Ntshiab, yog tus tseem Tswv Ntuj tib leeg, yog tus muaj zog, muaj hwj huam, yog Faj Tim Huab Tais. Neeg yog tus muaj txhaum, yuav them txim txhaum, yuav nrhiav kev ua ncaj rau Tswv Ntuj thiab ua ncaj rau tsoom sid, nrhiav kev pheej xeeb rau Tswv Ntuj.
His Xais nto moo loj vim yog nws xub hais lus meej tshaj, ntau tshaj txog Leej Pleev yuav tuaj; cuag li yog nws qhov muag xub tau pom Leej Pleev. His Xais hais tias Leej Pleev yog Das Vis ib tug tub xeeb ntxwv. Leej Pleev yog tus vaj yuav coj lub qab ntuj neeg mus taug txoj kev thaj yeeb kev koob pheej. Leej Pleev yog tus yuav ua kom kev paub Tswv Ntuj ri mus puv tas ntiaj teb.
Ob puas xyoo tom qab, cov Yus Das mus nyob txim nyob Npas Npis Los, His Xais ib tug thwj tim ua Yaj Saub sau ib co lus ntxiv rau hauv His Xais phau ntawv, tab sis nws nyiam hais ntev dua thiab nyiam rov hais ob zaug lo qub lus; nws piav ntau txog qhov tias tas lub qab ntuj neeg yuav los koom teev ib tug Tswv Ntuj xwb (HX 45: 18-25, 54: 1-14). Nws hais tias Tswv Ntuj tus tub txib lub siab zoo tas nrho, nws qhia kev ntseeg tseeb, nws raug txom nyem kom tau them nws haiv neeg cov txim txhaum, ces qhov kawg Tswv Ntuj tsa nws tus tub txib muaj hwj chim thiab nto koob meej.
Thaum cov Yus Das rov los nyob Yes Lus Xas Les, tus sau phau ntawv nplij His Xas Lais cov thwj tim tau sau tej yam ntxiv rau phau ntawv His Xais, ces nyob hauv His Xais phau ntawv thiaj ntim 3 phau ntawv me; yog His Xais Phau Ib, His Xais Phau Ob, thiab His Xais Phau Peb. Li ntawd, phau ntawv His Xais tib si thiaj muaj 66 zaj 3 ntu:
Ntu 1. Phau ntawv His Xais Ib.
1. Cov lus ceeb toom txog Yus Das teb thiab Xas Mas Lias teb (HX 1-5).
2. Cov lus hais txog Es Mas Nus Es (HX 6-12).
3. Cov lus ceeb toom txog cov pej kum teb (HX 13-23).
4. His Xais zaj qhib yav tom ntej (HX 24-27).
5. His Xais ntau lo lus ceeb toom sib xyaw thiab ob zag hais txog yav tom ntej (HX 28-35).
6. Tej zaj piav txog His Xais lub neej (HX 36-39).
Ntu 2. Phau ntawv His Xais Ob. Yog ntawv nplij His Xas Lais (HX 40-55).
1. Zaj hu nkauj cav txog Huab Tais tus tub txib zaj ib (HX 42: 1-7).
2. Zaj hu nkauj cav txog Huab Tais tus tub txib zaj ob (HX 49: 1-9).
3. Zaj hu nkauj cav txog Huab Tais tus tub txib zaj peb (HX 50: 4-9).
4. Zaj hu nkauj cav txog Huab Tais tus tub txib zaj plaub (HX 52: 13-53: 12).
Ntu 3. Phau ntawv His Xais Peb (HX 56-66).

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Translate »