Txiv Plig Fis Des Lis lub qub npe yog Mas Laws, yug nyob Xis Mas Lis Nkes, Zes Mas Nias teb hauv xyoo 1578. Nws yog kws lij choj nto npe nyob hauv Zes Mas Nias, Fab Kis, Is Tas Lias thiab Xyis Pas Yas.
Xyoo 1612 Fis Des Lis muaj 24 xyoos, nws txiav siab txais lub Cim Tiag Tes, ces nws ua lub neej Leej Choj nruj, nws niaj tag kis sawv ntxov ntxov los teev Ntuj tsis tseg.
Txiv Plig Fis Des Lis raug xa mus tshaj lub Moo Zoo nyob Xus Is teb (Switzerland). Muaj ib hnub hauv xyoo 1622 Txiv Plig Fis Des Lis tab tom coj tsoom ntseeg ua Thaj Txi Ntuj, txawm muaj cov neeg siab lim hiam tuaj ntes Txiv Plig Fis Des Lis thiab tsim txom nws ces Txiv Plig Fis Des Lis thiaj tuag.
Nyob hauv lub Txoos Txi Ntuj, Txiv Plig Fis Des Lis hais rau cov neeg ntseeg tuaj mloog nws tias “Lub Koom Txoos Kav Tos Liv txoj kev ntseeg yog ib txog kev ntseeg ruaj nreb vim tias txoj kev ntseeg no nrhau cag nyob saum lub pob zeb. Lub ntuj thiab lub ntiaj teb yuav dua, tsis kav lub Koom Txoos txoj kev ntseeg yuav nyob ruaj tsis ploj. Vim txoj kev ntseeg txog Leej Pleev kev sawv rov los, mas cov Hauv Paus Xa Lus thiab cov Tim Khawv thiaj yeem ris kev tsim txom.
Yam dab tsi ua rau tsoom neeg ntseeg tig nraub qaum rau txoj kev nyob zoo pw sov los ris lub nra txom nyem? Yam ntawd yog cov neeg ntseeg lawv muaj lub siab nyiam Huab Tais Tswv Ntuj.”
Leej Ntshiab Fis Des Lis (St. Fidelis of Sigmaringen)
