HMONG CATHOLIC

HMOOB KAV TOS LIV

Lub ntsiab hauv lub caij Yes Xus yug los

Nyob hauv Zam Ntawv Moo Zoo (Z 3: 16-17) hais tias ‘vim Tswv Ntuj nyiam lub qab ntuj neeg npaum no, nws thiaj muab nws Leej Tub Twm Zeej rau, kom xwv tus ntseeg txog Leej Tub txhob tuag, tab sis kom nws muaj txoj sia nyob mus li. Tswv Ntuj tsis xa Leej Tub tuaj hauv lub qab ntuj kom nws muab txim rau lub qab ntuj neeg, nws xa Leej Tub tuaj cawm lub qab ntuj neeg.’

Hmoov tsuj xeeb Yes Xus yug thiaj yog hnub cia rau peb ua hmoov cav txog Tswv Ntuj txoj kev nyiam thiab khuv leej lub qab ntuj neeg vim ‘Leej Tub yog Tswv Ntuj tus duab’ (HN 1: 3) ‘yog tus Tswv Ntuj uas qhov muag pom tsis tau tus duab, yog tus xub yug ntawm txhua tsav txhua yam uas Ntuj tsim los’. (KLX 1: 15)

Xyoo 2013 Vaj Qhia Fas Ntshis Kus nthuav lub Moo Zoo hauv hnub ua hmoov tsuj xeeb Yes Xus yug tias “Hnub no yog hnub Yes Xus tshwm sim nyob hauv neeg lub liv xwm, yog hnub Yes Xus tuaj ua ntiaj teb neeg tus kwv luag, nws yug ntawm tus nkauj ntshiab Mab Liab los, nws yog tseem Tswv Ntuj thiab tseem tib neeg, nws yog tus tuaj tso peb tawm hauv qhov tsaus los ua lub neej nyob hauv kev kaj, nws qhib Leej Txiv kev khuv leej thiab kev nyiam rau peb pom.” Vaj Qhia cov lus no yog zeem tseeb txog tus Hauv Paus Xa Lus Zam lo lus tias ‘Tswv Ntuj yog qhov pom kev. Nyob hauv Tswv Ntuj tsis muaj ib yam tsaus li.’ (1 Z 1: 5)

Nyob hauv Txiv Plig Foos Xuas – Yas Mas phau ntawv piav txog Leej Ntshiab Tes Les Xas Lis Xyaws cov lus qhia ua neej hauv sab ntsuj plig, Txiv Plig sau tias ‘Huab Tais Yes Xus lo lus qhia coj tuaj rau lub ntiaj teb yog lub Moo Zoo nthuav txog Tswv Ntuj txoj kev nyiam ntiaj teb neeg nruaj nreb nyob mus li.’

Tswv Ntuj txoj kev nyiam ntiaj teb neeg no pom tseeb nyob hauv Leej Tub tus nqes los xeeb ua neeg raws li Zam lo lus hais tias ‘Tswv Ntuj nyiam lub qab ntuj neeg npaum no, nws thiaj muab nws Leej Tub Twm Zeej rau’. (Z 3: 16) Tsis yog Tswv Ntuj pub nws Leej Tub rau lub qab ntuj neeg xwb, Tswv Ntuj tseem cia nws Leej Tub tuaj ris kev txom nyem thiab txais lub txim tuag saum Ntoo Cuam kom tau txhiv lub qab ntuj neeg hauv txoj kev txhaum thiab. Leej Ntshiab Zam hais ntau zaus tias ‘yog Tswv Ntuj tau nyiam peb, thiab yog nws xa nws Leej Tub tuaj ua nqi txhiv peb ntawm peb cov txhaum’. (1 Z 4: 10) Leej Ntshiab Paj Lug hais tias ‘Leej Pleev nyiam peb, nws siv nws txoj sia los pab peb; thaum peb tseem yog neeg txhaum’. (EFX 5: 2; LM 5: 8)

Tos muab cov lo lus li saum no los hais, yeej yog vim cov lus ntawd zeem tseeb tias ‘Tswv Ntuj yog kev nyiam, nws xeeb los ua neeg kom tau txhiv neeg hauv kev txhaum.’ Yog li mas lub Koom Txoos thiaj yuav tsa suab cav txog Tswv Ntuj lub koob meej mus li nyob hauv hmo Yes Xus yug no.

“Hnub no tus nkauj ntshiab tau yug tus nyob mus li pub rau lub qab ntuj lawm, lub ntiaj teb tau cev lub qhov tsua los txais tus Tswv Ntuj nyob siab. Cov Tshiab thiab cov zov yaj cav txog nws lub koob meej, cov kws hnub qub caum lub hnub qub qab tuaj hawm nws, tus Tswv Ntuj cawm qab ntuj neeg yug los lawm.” (CCC 525)

Lub caij Huab Tais yug los xyoo no, txhob nco qab ua tsaug txog Tswv Ntuj kev nyiam thiab khuv leej peb mog, txhob nco qab txog Tswv Ntuj lub txiaj ntsig raws li Leej Ntshiab Tes Les Xas hwm tus me nyuam Yes Xus tau hais rau phauj As Nyes tias “Kuv txoj kab xwm yog ua kom lwm tus nyiam Tswv Ntuj xws li kuv tau nyiam Tswv Ntuj.”

Nyob hauv hnub tsuj xeeb Yes Xus yug los, lub Txoos yuav ua 3 lub Thaj Txi Ntuj. Lub Txoos yuav mloog cov lus ua pov thawj txog Tswv Ntuj Leej Tub thiab mloog Ntawv Moo Zoo hais txog Tswv Ntuj Leej Tub nqes los xeeb lub cev neeg; xws li:

Thawj lub Thaj Txi Ntuj yog thaum ib tag hmo tim 24 (Missa in nocte), tus Yaj Saub His Xais tshaj tias yuav muaj ib tug me nyuam yug los nyob hauv nruab nrab peb, nws coj txoj kev ncaj tuaj rau ntiaj teb neeg (HX 9: 1-6); tus Hauv Paus Xa Lus Paj Lug sau ntawv tuaj rau Tis Tos tias Tswv Ntuj lub txiaj ntsim tawm tuaj vim Yes Xus coj peb (TT 2: 11-14); thiab Leej Ntshiab Lus Kas piav tias hmo no tus cawm peb yug los lawm (LK 2: 1-14). Hmo no Tswv Ntuj lub koob meej nto moo mus thoob ntuj thoob teb, tas tsoom neeg yuav zoo siab hom khaj thiab nyob kaj lug vim tias tus cawm seej yug los lawm. Nyob hauv lub Txoos mas thaum peb hais zaj ‘kuv ntseeg txog Tswv Ntuj’ nqe lus tias ‘Leej Ntuj Plig Ntshiab ua kom nws xeeb los ua neeg, nws yug ntawm nkauj ntshiab Mab Liab los’, mas lub Txoos yuav txhos caug hwm.

Lub Thaj Txi Ntuj Ob yog thaum tav caij kaj ntug (Missa in aurora), tus Yaj Saub His Xais ceeb toom tias tus cawm tsoom His Xas Lais tuaj txog lawm, sawv daws yuav yog nws haiv neeg, sawv daws yuav tso siab rau nws (HX 62: 11-12); Leej Ntshiab Paj Lug ntuas Tis Tos tias Tswv Ntuj txoj kev nyiam neeg tawm tuaj rau pom xyeem, yam li Yes Xus yug los cawm peb (TT 3: 4-7); thiab Leej Ntshiab Lus Kas piav nyob hauv nws phau Nawv Moo Zoo txog cov zov yaj tuaj xyuas tus me nyuam Yes Xus pw hauv lub dab nyuj (LK 2: 15-20). Lub Thaj Txi Ntuj no lub ntsiab yog txoj kev ntseeg; xws li kev ntseeg yog Tswv Ntuj ib lub txiaj ntsim, tus neeg muaj lub siab ntseeg yuav mloog lub Moo Zoo, yuav cav txog Tswv Ntuj lub koob meej thiab maj zeeg mus ua tim khawv txog txoj kev ntseeg rau lwm tus.

Lub Thaj Txi Ntuj Peb yog yav nruab hnub (Missa in die), tus Yaj Saub His Xais hais tias npoo ntuj npoo ntiaj teb pom peb tus Tswv Ntuj txoj kev cawm neeg (HX 52: 7-10); nyob hauv phau ntawv Hes Nplaws piav tias Tswv Ntuj tso nws Leej Tub tuaj cev Tswv Ntuj cov lus rau peb hnov (HN 1: 1-6); thiab lub Moo Zoo raws li tus Hauv Paus Xa Lus Zam phau ntawv hais tias Yes Xus yog Tswv Ntuj Leej Lo Lus tsim ntuj tsim teb thiab yuav ib lub cev neeg, nws nrog peb nyob (Zm 1: 1-14). Lub Thaj Txi Ntuj zeem tseeb tias Yes Xus yog Tswv Ntuj Leej Tub tiag, nws xeeb los nyob nruab nrab hauv peb kom tau txhiv peb hauv qhov tuag, coj peb rov mus yug tshiab ua Tswv Ntuj cov me nyuam.

Yog li nyob hauv hnub tsuj xeeb Yes Xus yug los, peb thiaj pom tias Huab Tais Yes Xus yog tseem Tswv Ntuj, nws nqes los ua tseem neeg, kom tau cawm neeg hauv kev txhaum; muaj niam Mab Liab ua tus txais Tswv Ntuj Leej Tub los xeeb nyob hauv nws lub cev.

Tos lub Koom Txoos ua 3 lub Thaj Txi Ntuj, lub keeb mas zoo li no: nyob hauv tiam 4 mas lawv tsuas ua Thaj Txi Ntuj yav kaj ntug xwb. Thaum ntawd, yog ua nyob hauv Leej Ntshiab Pob Zeb lub Tuam Tsev Teev Ntuj. Los txog xyoo 431 lub Rooj Ncauj Lus nyob Es Fes Xos zeem tseeb tias Mab Liab yog Tswv Ntuj Leej Niam, mas lub Koom Txoos thiaj pib ua Thaj Txi Ntuj thaum ib tag hmo, raws li cov ntseeg hauv Yes Lus Xas Les tau ua los nyob hauv hmo Yes Xus tawm tuaj hauv lub tsev teev Ntuj thaud tus vaj Koos Taas Tis Nus txhim tsa nyob ntawm lub qhov tsua Yes Xus yug nyob Npes Les Hes. Thaum lawv ua Thaj Txi Ntuj hmo ntuj nyob ntawd tas, tag kis lawv mam nqaum paj nqaum nruas mus rau Yes Lus Xas Les thiab ua ib Thaj Txi Ntuj nyob Yes Lus Xas Les, yog thaum pom kev.

Txog tiam 6 lub Koom Txoos pib ua Thaj Txi Ntuj tav caij kaj ntug hauv Leej Ntshiab As Nas Tas Xis As (St. Anastasia of Sirmium) lub tsev teev Ntuj. Vaj Qhia ua lub Thaj Txi Ntuj no tas, nws mam mus ua lub Thaj Txi Ntuj nruab hnub nyob hauv Leej Ntshiab Pob Zeb lub Tuam Tsev Teev Ntuj.

Txog tiam 20 nyob hauv lub Rooj Ncauj Lus Vas Tis Kas Ob thiaj ntxiv ib Thaj Txi Ntuj nyob hauv lub caij lub hnub siav yuav tu hauv hnub ua ntej ua hmoov tsuj xeeb Yes Xus yug los, peb hais tias Thaj Txi Ntuj zov hmo (Vigil Mass). Nyob hauv lub Thaj Txi Ntuj no yuav mloog cov lus hais tias Tswv Ntuj tsis tso lawv pov tseg (HX 62: 1-5); Tswv Ntuj tsis fav xeeb rau nws cov lus cog (HL 13: 16-17, 22-25); thiab Ntawv Moo Zoo piav txog Yes Xus lub keeb tias nws yog Das Vis caj ces (MT 1: 1-25).

Tom qab ua hmoov Yes Xus yug tas, lub Koom Txoos tseem yuav ua cov kab ke teev Ntuj 8 hnub sib law ntxiv, yog poob rau lub caij xaus lub xyoos laus txais lub xyoo tshiab. Leej Ntshiab Aus Nkus Tis Nus hais tias “Nyob hauv hnub qhib lub xyoo tshiab, cov neeg teev dab sib pauv paj tshab; tab sis nyob hauv nej, mas nej yuav pub qhov nej muaj rau tus tsis muaj. Nyob hauv hnub qhib lub xyoo tshiab, cov neeg teev dab hu nkauj ua lom zem; tab sis nyob hauv nej, mas nej yuav qhib siab mloog Tswv Ntuj Lo Lus. Nyob hauv hnub qhiv lub xyoo tshiab, cov neeg teev dab sib sau mus saib luag ua yeeb yam; tab sis nyob hauv nej, mas nej yuav sib txoos ua Thaj Txi Ntuj. Nyob hauv hnub qhib lub xyoo tshiab, cov neeg teev dab noj kom tsau haus kom qaug; tab sis nyob hauv nej, mas nej yuav coj kab ke yoo tshaib them txim.” Lub Koom Txoos nyob Los Mas kuj tau tshwj hnub tim ib lub ib hlis uas yog hnub qhib lub xyoo tshiab thiab tseem yog hnub xaus hauv lub caij coj cov kab ke teev Ntuj 8 hnub sib law tom qab tsuj xeeb Yes Xus yug los ua hnub hwm Mab Liab, Tswv Ntuj Leej Niam thiab.

Lub Rooj Ncauj Lus Tuas Ob (Council of Tours II) hauv xyoo 567 txiav tias hnub ib, hnub ob, thiab hnub peb hauv lub xyoo tshiab, mas tsim nyog sawv daws yuav ua hauj lwm them txim; tshwj xeeb mas nyob hauv hnub tim peb uas yog hnub ua hmoov txog Yes Xus lub npe ntshiab.

LEAVE A RESPONSE

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Translate »